http://vytautas.gapsys.lt/naujienos Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Gapšys Mon, 06 Feb 2012 11:11:49 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/201 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/201  Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys sveikina šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą Vyriausybei skirti daugiau dėmesio jaunimo užimtumui skatinti. Tačiau politikas nuogąstauja, kad toks raginimas gali būti pavėluotas.  „Žinoma, malonu, kad Prezidentė mato tas pačias problemas, apie kurias metų metus kalba Darbo partija. Tiesa, šalies vadovė galėjo atkreipti dėmesį į šias problemas truputį anksčiau“, — sako V. Gapšys.   Penktadienį šalies vadovė D. Grybauskaitė pareiškė, kad didelį šalies jaunimo nedarbą lėmė tai, jog valdžia jaunimo nedarbo problemos nevertino rimtai ir ją sprendė priešokiais. Seimo Darbo partijos frakcijos nariai apie tai kalbėjo nuo šio Seimo kadencijos pradžios.   „Dar prieš trejus metus Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei formuojant ir pristatant savo programą raginome daugiau dėmesio skirti jaunimo nedarbo problemai, kuri tuomet dar nebuvo tokia aktuali. Nuolat atkreipdavome ministrų kabineto dėmesį į šį klausimą, pabrėždavome, kad Vyriausybės priemonės, skirtos jaunimo užimtumui didinti, nepakankamai efektyvios ir situacijos iš esmės nekeičia. Siūlėme efektyvius sprendimo būdus, tačiau ministrai į mūsų pastabas tiesiog nekreipdavo dėmesio, todėl šiandien turime 33 proc. siekiantį jaunimo nedarbą Lietuvoje, kuris smarkiai viršija ES vidurkį ir yra bene didžiausias Europoje“, — teigia V. Gapšys.   Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas pastebi, kad per trejus A. Kubiliaus vadovavimo Vyriausybei metus darbo neteko beveik trečdalis dirbančio jaunimo ir ragina nedelsiant imtis priemonių jaunimo nedarbui mažinti.   „Nors šiai Vyriausybei liko dirbti vos 10 mėn., ji dar gali imtis veiksmų jaunimo nedarbui mažinti. Viliuosi, kad Prezidentės raginimas paskatins ministrų kabinetą pagaliau atsakingai pažiūrėti į šią problemą. Šiuo metu Darbo partija baigia ruošti Seimo rinkimų programą, kurią ketina pristatyti artimiausiu metu, tačiau jau dabar galiu atskleisti, kad joje daug dėmesio bus skirta jaunimui, nurodant konkrečias priemones užimtumui skatinti“, — teigia politikas. Tue, 31 Jan 2012 13:57:51 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/200 Lietuvoje tik 3 procentai gyventojų nuomojasi būstą. Kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairių šaltinių duomenimis, būstą nuomojasi nuo 60 iki 87 procentų gyventojų, tai viena didžiausių nuomojamo būsto rinkų Europoje. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Danijoje tik 9 proc. daugiabučių namų butuose gyvena patys jų savininkai, likusi dalis paversta nuomojamu būstu. Lietuvos nuomos rinka vis dar nesubalansuota. Išsinuomoti gyvenamąjį būstą pagal sutartį ilgesniam laikui arba visam gyvenimui, kaip tai gali padaryti kiti europiečiai, Lietuvoje vis dar praktiškai neįmanoma. Šešėlinė būsto nuomos rinka Dažnai pasitaiko atvejų, kada butai nuomojami neoficialiai, t.y. nesudarant rašytinių nuomos sutarčių ir nemokant mokesčių valstybei. Tokių šešėlinių nuomos santykių tyko ne vienas pavojus: būstus nuomojantys asmenys neapsaugoti nuo nuomininkų skolų, nesumokėtos nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių, dingstančių, apgadintų daiktų, o besinuomojantys asmenys taip pat nėra saugūs, nes būsto savininkas gali juos bet kuriuo metu iškeldinti ar neįspėjęs pakelti nuomos kainą. Labai dažnai nuomotojai nepageidauja jaunų šeimų su vaikais ar studentų. Daugiabučio namo buto savininkas visada turi teisę neišnuomoti buto, jei pretendentas į nuomininkus jam nepatinka. Šešėlinė būsto nuomos rinka ne tik neapsaugo nei nuomotojų, nei nuomininkų, bet ir valstybei yra nenaudinga, nes nemokami mokesčiai į biudžetą. Būsto nuoma iš juridinių asmenų Dabar galiojantis gyvenamojo būsto teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų darniai būsto plėtrai, įskaitant ilgalaikę būsto nuomą. 2004 m. patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje pabrėžiama, kad Lietuvoje vis dar nėra būsto nuomos rinkos. Todėl būsto nuoma iš juridinių asmenų galėtų tapti puikia alternatyva mažesnes pajamas gaunantiems ir negalintiems įsigyti nuosavo būsto, asmenims. Lietuvos būsto strategijoje numatytus tikslus pasiekti numatoma 2020 m. Tačiau iki šiol nebuvo žengta nė žingsnio tikslo link. Strategijoje nepakankamai aiškiai apibrėžtas nuomojamo būsto modelis ir dėl to ji neįgyvendinama. Ją būtina kuo greičiau atnaujinti. Būsto nuomos rinką galėtų papildyti bei išplėsti juridiniai asmenys. Iki šiol Lietuvoje nebuvo institucinių nuomotojų, kurie valdytų pavienius būstus ar ištisus nuomojamų butų pastatus, net rajonus. Tokių rinkos dalyvių atsiradimui trukdo netobula teisinė ir mokestinė bazė. Svarbiausi trikdžiai, kodėl nekilnojamojo turto plėtotojai šiuo metu nesiūlo prieinamo būsto nuomai yra mokestinė bazė (Pridėtinės vertės mokestis, Gyventojų pajamų mokestis, Nekilnojamojo turto mokestis) ir teisinė bazė, reglamentuojanti gyvenamojo būsto valdymą (nuomotojų ir nuomininkų teises, pareigas bei atsakomybę), taip pat ir prieinamo būsto pasiūlos aiškios politikos nebuvimas. Paradoksalu, tačiau jei būsto nuoma užsiima fizinis asmuo – buto savininkas – jis tesumoka Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytą fiksuotą verslo liudijimo mokestį, kuris nepriklauso nuo jo įplaukų, gaunamų už nuomą. Tačiau jei nekilnojamojo turto statytojas (juridinis asmuo) nuomotų būstą, jis privalėtų kasmet mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kuris šiuo metu siekia 0,3 – 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, priklausomai nuo masinio vertinimo rezultatų atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, taip pat – mokestį nuo pelno, gauto vykdant nuomos veiklą bei pridėtinės vertės mokestį, kuris turėtų būti įskaičiuotas į nuomos kainą. Tai, be jokios abejonės, atsispindėtų nuomos kainoje ir iškreiptų konkurencines sąlygas. Pirkti ar nuomotis? Šiuo metu tik nedidelė dalis gyventojų nuomojasi savivaldybėms ar gyventojams nuosavybės teise priklausantį būstą. Remiantis nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, vertinant ilgalaikę perspektyvą Lietuvoje labiau apsimoka pirkti būstą, tačiau šie skaičiavimai kelia daug klausimų. Žurnalo „Veidas“ straipsnyje „Kas naudingiau – būstą pirkti ar nuomotis?“ remiamasi Nekilnojamojo turto brokerių tinklo „NT ekspertai“ atliktais skaičiavimais. Nuomos ir pirkimo išlaidas „NT ekspertai“ lygino pasitelkę naujos statybos 60 kv. m. dviejų kambarių buto Vilniaus Pašilaičių rajone pavyzdį. Tokio buto kaina rinkoje siekia apie 250 tūkst. Lt. Gyventojas per 25 metus sumokės 395 – 422 tūkst. Lt.  Jei už analogišką butą gyventojas mokėtų 800 – 1000 Lt/mėn. nuomą, per 25 metus susidarytų 270 – 360 tūkst. Lt. Taigi pinigų nuomojantis išleidžiama mažiau, tačiau perkant būstą po 25 metų lieka turtas, kurio nuomos atveju nėra. Nors nuomos atveju turtas neįgyjamas, tačiau šią prabangą - įsigyti naujos statybos būstą (dažniausiai be apdailos) - gali sau leisti toli gražu ne kiekvienas gyventojas. Įsigijus butą senos statybos daugiabutyje sunku tikėtis, kad ateityje jį dar galima būtų pelningai parduoti, be to, 25 metų laikotarpiu dar prireiks ne kartą investuoti į būsto remontą ar net atnaujinimą. Paskaičiuokime, ar iš viso įmanoma įsigyti būstą imant kreditą žmogui, kurio pajamos vidutiniškai tesiekia 2000 litų. Vadovaujantis DNB Nord banko skaičiuokle naujam būstui įsigyti, su sąlyga, kad mėnesio pajamos siekia 2000 litų, išlaidos - 1000 litų, o kredito terminas 25 metai, galima maksimali kredito suma yra 99 668 litai, o galima perkamo būsto kaina yra 124 585 litai. Be to, dar pradiniam įnašui reikės 24 917 litų. Klausimas retorinis - ar už 124 585 litus, pavyzdžiui, Vilniuje, įmanoma įsigyti naujos statybos butą? Ar jauna šeima išgalėtų sukaupti tokį pradinį įnašą? Profesionali būsto nuoma Šalyje beveik nėra privačioms įmonėms ar įstaigoms priklausančio nuomojamo būsto, kuris labai paplitęs Europos Sąjungos valstybėse. Juridiniai asmenys dėl įvairių priežasčių nesuinteresuoti užsiimti butų nuoma, nei trumpalaike, nei ilgalaike. Ilgalaikės būsto nuomos rinkos atsiradimas ir vystymasis paskatintų gyventojų mobilumą bei praplėstų įsidarbinimo galimybes. Būsto nuoma itin svarbi gyventojams, kurie pagal savo gaunamas pajamas nėra pajėgūs įsigyti ar statytis nuosavą būstą. Šiai asmenų grupei priklauso ir studentai, planuojantys pasilikti dirbti miestuose, kuriuose studijuoja, ir jaunos šeimos, kurioms sunku išsinuomoti būstą ilgesniam laikotarpiui iš fizinių asmenų bei asmenys, kurie norėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, išsinuomoti būstą naujos statybos name. Būsto nuoma daliai gyventojų būtų patraukli ir tuo, kad reikalui esant būtų lengviau pakeisti darbo vietą persikeliant į kitą miestą ar kitą to paties miesto dalį, teisės aktų nustatyta tvarka nutraukiant nuomos sutartį. Institucinė gyvenamojo būsto nuomos plėtra bei prieinamo būsto pasiūla gali būti vystoma dviem būdais: Privati profesionali institucinė butų nuoma. Municipalinis gyvenamojo būsto fondas, kai Vyriausybė iš valstybės biudžeto skiria lėšų savivaldybės Municipaliniam būsto fondui, kuris išperka jau pastatytą gyvenamąjį būstą ir jį nuomoja gyventojams. Profesionalia būsto nuoma galėtų užsiimti nekilnojamojo turto statytojai (vystytojai) per specialiai tam reikalui įkurtas savo dukterines bendroves. Šioje būsto nuomos rinkoje galėtų atsirasti ir kitų bendrovių (pavyzdžiui, būsto nuomos agentūros). Nuomojamas gyvenamasis būstas gali būti tiek naujos, tiek senos statybos. Jei visas daugiabutis namas būtų nuomojamas, vystytojas turėtų galimybę po, pavyzdžiui, 50 – ies metų jį nugriauti ir statyti visiškai naują daugiabutį. Taip būtų ne tik gerinamas gyventojų komfortas, bet ir taupoma energija. Taip jau yra Suomijoje, kur gyvenamasis būstas atnaujinamas kas 50 metų jį nugriaunant ir statant naują. Tai įtvirtinta įstatymiškai dėl akivaizdžių statybos sektoriaus normatyvų ir techninių sprendimų pokyčių. Būstas turi savo gyvavimo ciklą ir aplaidu jo nepaisyti. Briuselyje privačios kompanijos stato ištisus gyvenamųjų namų rajonus ir butus juose ne parduoda, o tik nuomoja. Ši patirtis Lietuvai galėtų būti labai naudinga. Nuomojamo būsto sektoriaus plėtra yra vienas svarbiausių būtinų įgyvendinti uždavinių. Gyventojai turi turėti galimybę rinktis nuomojamą būstą privačiame sektoriuje, toks nuomos būdas labai paplitęs ES valstybėse, kur nuomojamas būstas sudaro apie 30 proc. viso būsto fondo (iš jo socialinis būstas 4 – 5 proc.). Siekiant įgyvendinti šį uždavinį Lietuvos būsto strategijoje reikėtų siekti ne tik sustiprinti teisines privataus būsto nuomotojų ir nuomininkų santykių garantijas, bet ir sudaryti sąlygas atsirasti ilgalaikės nuomos rinkai. Tokios rinkos atsiradimas galėtų būti puikia alternatyva jauniems žmonėms, siekiantiems rasti ilgalaikį būstą. Būsto kreditavimo sąlygos jaunimui Kaip jau anksčiau buvo minėta, būsto nuomos klausimas itin aktualus jauniems žmonėms bei tiems, kuriems dėl darbo specifikos dažnai tenka keisti gyvenamąją vietą arba tiesiog nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau ilgesniam laikui išsinuomoti būstą iš fizinių asmenų jiems yra sunku. Didžiausias nuomojamo būsto poreikis yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes šiuose miestuose yra daugiausiai mokymo įstaigų, kuriose studijuoja iš kitų miestų atvykę studentai. Tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu jaunai šeimai labiausiai trūksta beprocentinių paskolų būstui bei verslui ir pigesnio būsto gavimo galimybių. Jaunas asmuo, šeima, be paramos beveik neišgali įsigyti būsto didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jaunimui trūksta tam tikrų lengvatų siekiant įsigyti ar nuomotis būstą. Valstybės dėmesys šiaip visuomenės grupei yra nepakankamas. Valstybės parama būstui įsigyti, būsto paskolų draudimas ir piniginė parama mažas pajamas turinčioms šeimoms apima jaunų šeimų kreditavimo sąlygų palengvinimą, priskirdama jaunas šeimas prie socialiai remtinų kategorijos, tačiau problemos nesprendžia, nes norinčiųjų gauti valstybės paramą būstui įsigyti eilės be galo didelės. Pavyzdžiui, vien Vilniaus savivaldybėje jaunų šeimų, norinčių nuomotis socialinį būstą yra 1764, o išnuomoti Vilniaus mieste 2010 m. iš viso tebuvo 48 socialiniai būstai. Viso jaunų šeimų Lietuvoje, 2010 metais buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, yra 8 813. Šis skaičius tik auga. 2010 metais drastiškai sumažėjęs valstybės remiamų būsto kreditų gavėjų skaičius rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įsigyti nuosavą būstą net su šia valstybės pagalba. Jauniems žmonėms ypač sunku sukaupti pradinį įnašą paskolai gauti. 2007 m. asmenys (šeimos), gavę valstybės remiamus būsto kreditus - 698 2008 m. – 429 2009 m. – 61 2010 m. – 23 Taip pat krito ir asmenims (šeimoms) suteiktų subsidijų dydis. Taigi nors valstybė numato jaunoms šeimoms tam tikrą paramą apsirūpinant būstu, akivaizdu, jog ši pagalba yra neveiksminga. Įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimoms yra tiesiog per brangu. Todėl jaunos šeimos priverstos gyventi su tėvais arba nuomotis būstą ir laukti eilėje socialiniam būstui gauti.Šią situaciją apsunkino dar ir tai, kad Lietuvos bankas 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė „Atsakingojo skolinimo nuostatus“, kuriais bankai įpareigojami skolinti ne daugiau kaip 85 procentus reikiamos sumos būstui įsigyti. O tai reiškia, kad bankas pareikalaus iš kredito ėmėjo 15 procentų ir daugiau pradinio įnašo nuo perkamo būsto vertės pradinio įnašo. Gyvenamasis butų fondas Lietuvoje Beveik 97 procentai gyvenamojo fondo yra privati nuosavybė. Valstybei ir savivaldybėms priklauso daugiau nei 3 procentai gyvenamojo butų fondo. Gyvenamosios patalpos, esančios individualiuose namuose sudaro 48 procentus viso gyvenamojo butų fondo ploto. Vienam gyventojui Lietuvoje tenka vidutiniškai 26,1 m2 buto naudingojo ploto. Mieste – 24,8, kaime – 28,9 m2. . Tenka pastebėti, kad Lietuva šioje srityje labai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Pavyzdžiui, Danijoje, 1999 m. duomenimis, vienam gyventojui vidutiniškai teko net 51 kv. m. gyvenamojo ploto. Švedijoje (1990 m.) teko apie 47 kv. m. Vilniaus miesto gyventojui tenka 25,5 m2 naudingojo ploto, Kauno – 25,4, Klaipėdos – 23,4, Šiaulių – 22,9, Panevėžio – 22,4 m2 naudingojo ploto. Daugiausia naudingojo ploto vienam gyventojui vidutiniškai tenka Ignalinos, Anykščių ir Molėtų rajonuose. Didelę dalį gyvenamojo būsto poreikio galėtų patenkinti nekilnojamojo turto statytojai (vystytojai) statydami daugiabučius ir juos nuomodami. Tačiau tam būtina sukurti palankią teisinę ir mokestinę aplinką. Tai padarius ne tik būtų paskatinta nekilnojamojo turto verslo plėtra, bet ir į valstybės biudžetą surenkama daugiau mokesčių, sukuriama daugiau darbo vietų, atnaujinami būstai. Būtų pasiektas vienas svarbiausių tikslų – sudarytos sąlygos Lietuvos gyventojams apsirūpinti patogiu ir prieinamu būstu nuomai, taip bent priartėjant prie Europos Sąjungos statistinių vidurkių.     Thu, 19 Jan 2012 08:58:58 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/198 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/198   Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys parlamentui vadovaujančių konservatorių atstovų delsimą įtraukti į Seimo darbotvarkę Gamtinių dujų įstatymo pataisas vadina nusikaltimu, nes dėl tokio dešiniųjų elgesio mažiausiai kelis mėnesius visi Lietuvos žmonės turės kentėti dėl nepagrįstai aukštų dujų kainų.   Prieš kelias dienas, svarstant parlamento neeilinės sesijos darbotvarkę, Seimo pirmininkė Irena Degutinė kategoriškai atsisakė įtraukti į nagrinėjamų klausimų sąrašą Darbo partijos frakcijos inicijuotas Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje ir nustatančias konkrečius kriterijus įmonėms, galinčioms verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. I. Degutienė savo sprendimą grindė mistiška slaptąja Valstybės Saugumo Departamento (VSD) pažyma, kurią neva turi apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl tolesnio pasiūlymo svarstymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) . V. Gapšys įsitikinęs, kad taip Seimo pirmininkė siekė apsaugoti dujų tarpininkų interesus.   „Visų pirma, I. Degutienė pažeidė Seimo statutą, stabdydama mūsų projekto svarstymą, nes statutas nenumato galimybės stabdyti projekto svarstymo Seime, kol jis yra nagrinėjamas komitete, kuris net nebuvo numatytas balsuojant dėl įstatymo projekto pateikimo. Antra — VSD neturėjo ir neturi jokių pastabų dėl projekto turinio, bet jis kažkodėl vis tiek negalėjo būti svarstomas toliau. Trečia — šiandien NSGK pažymą išnagrinėjo ir pripažino, kad projektas gali būti svarstomas toliau. Tad noriu paklausti konservatorių vadovų: kam taip įžūliai reikėjo tempti laiką ir toliau leisti dujų tarpininkams nepagrįstai pelnytis iš vartotojų? Juk dar 2007 m. Andrius Kubilius ragino atsisakyti dujų tarpininkų paslaugų ir net kelti bylą dėl „Dujotekanos“ pripažinimo priedangos organizacija. Keista, kodėl konservatoriams tapus valdančiąja partija, jų pozicija taip kardinaliai pasikeitė“, — stebisi V. Gapšys.   Teikdami gamtinių dujų įstatymo pataisas darbiečiai siekė sudaryti dujų tiekimo rinkoje daugiau konkurencijos ir taip išstumti iš šios rinkos tuos tarpininkus, kurie nepagristai kelia dujų kainas. Ne paslaptis, kad tokios pataisos buvo nenaudingos stambiems dujų tarpininkams, tačiau jų naudą iš karto pajustų beveik visi dujų ir centralizuotai teikiamos šilumos vartotojai.   „Šios pataisos leistų ženkliai sumažinti šildymo ir dujų kainas, tačiau yra akivaizdžiai nenaudingos stambiems dujų tarpininkams, nes dėl dujų tarpininkų monopolijų dujų kaina gyventojams pakyla 15 proc. ir daugiau. Dėl neatsakingų konservatorių veiksmų šių pataisų priėmimas atidedamas iki pavasario Seimo sesijos, t.y. dar keliems mėnesiams. Tai yra akivaizdi dujų tarpininkų interesų protekcija ir nusikaltimas prieš Lietuvos žmones. Ir tai buvo padaryta I. Degutienės rankomis. Visa konservatorių partija sėdi dujų tarpininkų kišenėje? Kitaip tokių parlamento vadovės veiksmų aš paaiškinti negalėčiau“, — teigia V. Gapšys. Tue, 17 Jan 2012 16:21:18 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/197 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/197 Europos Sąjungos (ES) valstybėms skambinant pavojaus varpais dėl didėjančio jaunimo nedarbo, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys konstatuoja, kad Lietuvoje — kur jaunimo nedarbas yra vienas aukščiausių ES — Vyriausybė patyrė visišką fiasko, mat per daugiau nei trejus Andriaus Kubiliaus vadovaujamo ministrų kabineto valdymo metus darbo neteko trečdalis dirbančių jaunų žmonių.   „Iki A. Kubiliaus atėjimo į valdžią ir jo garsiųjų „antikrizinių“ priemonių taikymo pradžios, 2008 m. apie 142 tūkst. jaunų žmonių turėjo darbą, o 2011 m. buvo įdarbinta tik 93 tūkst. jaunuolių. Per trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13 proc. iki 33 proc. Darbo neteko 49 tūkst. jaunuolių — tai yra beveik trečdalis iki tol dirbusio jaunimo. Neišvengiamai kyla klausimas — su kokia krize visus tuos metus kovojo premjeras, jeigu tikrų tikriausia krizė yra dabar“, — teigia V. Gapšys.   33 proc. jaunimo nedarbas Lietuvoje smarkiai viršija ES vidurkį, kuris sudaro 21 proc. Blogesnė padėtis yra tik Graikijoje ir Ispanijoje, tačiau Lietuvos Vyriausybei tai didelio nerimo nekelia.   „Šios Vyriausybės programoje, be kitų neišpildytų pažadų, buvo pažadėta spręsti jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką klausimus, skatinti jaunimo verslumą, teikti paramą savo verslą pradedantiems jauniems žmonėms — visa tai, kaip ir dauguma kitų gražių, bet tuščių A. Kubiliaus žodžių, tebuvo skambios frazės, kurios taip ir liko neišpildytos. Reikia pasakyti tiesą — ši Vyriausybė nenori ir negali išspręsti jaunimo užimtumo problemos“, — įsitikinęs Seimo narys. Fri, 13 Jan 2012 08:38:37 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/196 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/196 Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pastebi pavojingą tendenciją ir pabrėžia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) vėl gali tapti nešvarių politinių žaidimų įrankiu.   Šiandien svarstant neeilinės Seimo sesijos darbotvarkę parlamento pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė kategoriškai atsisakė įtraukti į nagrinėjamų klausimų sąrašą Darbo partijos frakcijos inicijuotas Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje ir nustatančias konkrečius kriterijus įmonėms, galinčioms verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. Savo sprendimą Seimo pirmininkė grindė mistiška slaptąja VSD pažyma, kuri, neva neleidžia toliau svarstyti darbiečių pataisų.   „Susitikime su frakcijų seniūnais Seimo pirmininkė prasitarė, kad VSD pateikė pažymą, kurią turi išnagrinėti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ir tik tada bus galima kalbėti apie tolesnį šio projekto svarstymą Seime. Mane stebina tokia Seimo vadovės pozicija, mat Seimo statutas nenumato galimybės stabdyti projekto svarstymo, kol jis yra nagrinėjamas komitete, kuris net nebuvo numatytas balsuojant dėl įstatymo projekto pateikimo. Įdomiausia tai, jog, pasak I. Degutienės, VSD neturi jokių pastabų dėl projekto turinio, bet jis vis tiek negali būti svarstomas toliau. Keista ir tai, kad ši pažyma yra slapta. Ar tokio pobūdžio dokumentai neturėtų būti vieši?“, — klausia V. Gapšys.   Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnui keisti atrodo I. Degutienės bandymai stabdyti Lietuvai ir jos žmonėms akivaizdžiai palankaus įstatymo priėmimą. Taip pat V. Gapšys pastebi pavojingą tendenciją — VSD vėl pradeda kištis į politiką ir gina dujų tarpininkų interesus.   „Visi mes puikiai prisimename istoriją dėl slaptų VSD pažymų, skandalus šioje institucijoje ir kai kurių jos darbuotojų tarnystę su dujų tiekimu susijusioms įmonėms. Panašu, kad istorija kartojasi, o VSD pertvarka ir visos reformos nuėjo perniek. Stebina tai, kad į šiuos žaidimus jau įsitraukė ir Seimo vadovybė. Iš kur atsirado tokia netikėta „meilė“ dujų tarpininkams, nors visai neseniai dalis konservatorių partijos atstovų pasisakė už mūsų pataisas? O pats Andrius Kubilius dar 2007 m. ragino atsisakyti dujų tarpininkų paslaugų ir net kelti bylą dėl „Dujotekanos“ pripažinimo priedangos organizacija. Keista, kodėl konservatoriams tapus valdančiąja partija, jų pozicija taip kardinaliai pasikeitė. Susidaro įspūdis, kad valdantieji paprasčiausiai sėdi dujų tarpininkų kišenėje. Kitaip tokio jų elgesio paaiškinti negalėčiau“, — teigia darbietis.   V. Gapšys pastebi, kad dėl šio projekto jau du kartus išvadas teikė Vyriausybė ir jį svarstė keli Seimo komitetai, tačiau jokių pastabų dėl valstybės saugumo jie neturėjo. Todėl prieš pat balsavimą Seime pasirodžiusi VSD pažyma atrodo labai įtartinai.   Darbo partijos frakcijos seniūnas ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir VSD, prašydamas pateikti pastabas dėl šios pataisos. V. Gapšys svarstys tolimesnius veiksmus priklausimai nuo gautų atsakymų.   Teikdami gamtinių dujų įstatymo pataisas darbiečiai siūlė nustatyti, kad dujų tiekimo veikla galėtų verstis tik tokios įmonės, kurios atitinka bent vieną iš keturių kriterijų: daugiau kaip pusę įmonės akcijų kontroliuoja Lietuvos valstybė; įmonė užsiima gamtinių dujų gavyba; įmonė gamtines dujas perka savo reikmėms; įmonė turi skirstomuosius dujotiekio tinklus nuosavybės teise iki gamtinių dujų paskirstymo vartotojams. Šios pataisos leistų ženkliai sumažinti šildymo ir dujų kainas, tačiau yra akivaizdžiai nenaudingos stambiems dujų tarpininkams, nes dėl dujų tarpininkų monopolijų dujų kaina gyventojams pakyla 15 proc. ir daugiau. Tue, 03 Jan 2012 13:33:36 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/195 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/195 Prasidėjus naujiesiems metams Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovai pareiškė, kad gamtinių dujų sektorius šiemet jokių malonių staigmenų šilumos tiekėjams ir vartotojams nepateiks, o dujos išliks tokios pat brangios, kaip ir buvo iki šiol. Taip pat LŠTA pareiškė, kad tikėtis, jog dujos radikaliai pigtų nėra jokio pagrindo. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys primena, jog visas sąlygas tam, kad dujų kainos išliktų tokios pat aukštos, sudarė dabartinė valdančioji dauguma, mat dar praeitų metų viduryje Darbo partija siūlė būdą ženkliai sumažinti dujų kainas, tačiau valdantieji pasiūlymą užblokavo, saugodami dujų tarpininkus.   „Pavasario Seimo sesijos pabaigoje mes užregistravome Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje. Siekėme aiškiai apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kokios įmonės gali verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. Taip mes išvengtume nereikalingos painiavos šioje rinkoje ir įvestume daugiau ekonominės logikos, nes šiuo metu gamtinių dujų rinkoje veikiantys tarpininkai yra nereikalinga grandis, kuri tik didina tiekiamų gamtinių dujų kainą vartotojams“, — sako V. Gapšys.   Darbiečiai siūlė įstatyme nustatyti, kad dujų tiekimo veikla gali verstis tik tokios įmonės, kurios atitinka bent vieną iš keturių kriterijų: daugiau kaip pusę įmonės akcijų kontroliuoja Lietuvos valstybė; įmonė užsiima gamtinių dujų gavyba; įmonė gamtines dujas perka savo reikmėms; įmonė turi skirstomuosius dujotiekio tinklus nuosavybės teise iki gamtinių dujų paskirstymo vartotojams.   „Paradoksalu, tačiau aršiausiai šioms pataisoms pasipriešino konservatorių ir liberalų atstovai Seime, kurie ir sužlugdė jų priėmimą. Jeigu valdantieji būtų neatmetę Darbo partijos siūlomų pataisų, šiemet jau galėtume sulaukti mažesnių sąskaitų už šildymą ir dujas, tačiau jiems kažkodėl buvo svarbiau dujininkų, o ne paprastų žmonių interesai, todėl visiems belieka tik apgailestauti“, — teigia Seimo darbiečių seniūnas. Mon, 19 Dec 2011 10:57:11 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/194 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/194 Seimo Darbo partijos frakcija itin neigiamai vertina Investuotojų forumo, kuriam priklauso užsienio kompanijos, nekonkuruojančios vidaus rinkoje ir priklausančios tik nuo tarptautinių rinkų, raginimus Lietuvos valdžiai didinti PVM. Darbiečiai įsitikinę, kad PVM padidinimas dar labiau pablogins Lietuvos gamintojų padėtį ir paskatins šešėlinės ekonomikos išsiplėtimą, o dabartinėje krizinėje situacijoje tai yra neleistina.   „Manau, kad siūlydami didinti PVM investuotojai veidmainiauja. Juk tokie pasiūlymai yra akivaizdžiai naudingi tik jiems patiems, nes beveik visą produkciją, kurią jie gamina Lietuvos teritorijoje, daugiausia — laisvosiose zonose, jie teikia tarptautinei rinkai, o tos prekės ir paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvos rinkai, neturi konkuruoti su importu. Tokiu būdu PVM padidinimas jiems patiems turės labai mažai įtakos, o tie mokesčiai, kuriuos planuojama įvesti dabar, ypatingai turto apmokestinimas, palies juos tiesiogiai“, — pastebi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.   Seimo narys teigia, kad tos šalys, iš kurių investuotojai atėjo į Lietuvą, jau seniai taiko lengvatinius mokesčius vietiniams gamintojams. „Pažiūrėkite, kas darosi tose šalyse, iš kur atėjo investuotojai į mūsų rinką — Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje — vietiniams gamintojams, kurie gamina kasdienio vartojimo prekes, taikomas 5 proc., 3 proc., o dažnai ir nulinis PVM tarifas. Ir tai yra logiška, nes būtent kasdienio vartojimo prekių gamintojai turi konkuruoti vidaus rinkoje su importu“, — sako V. Gapšys.   Anot V. Gapšio, PVM galima didinti tik toms užsienio kompanijoms, kurios gamina prekes eksportui Lietuvos teritorijoje.   „Žinoma, valdžia gali svarstyti PVM padidinimą, bet tik tiems užsieniečiams, kurių įmonės gamina prekes eksportui, nes jos nekonkuruoja vidaus rinkoje. Dauguma Investuotojų forumo dalyvių neprekiauja savo prekėmis vidaus rinkoje arba neturi konkuruoti su importu, todėl net ir 30 proc. PVM padidinimas jų paprasčiausiai nepalies, nes eksportuojant prekes PVM nekeliauja per sienas. Lietuvos verslininkai, kurie gamina kasdienio vartojimo prekes, yra priversti konkuruoti su importinėmis prekėmis, kurios dažnai yra parduodamos turguose, tad PVM padidinimas neišvengiamai paskatins šešėlinę ekonomiką, o tai bus dar vienas smūgis Lietuvos verslui“, — mano V. Gapšys.   Seimo darbiečių seniūnas pabrėžia, kad Lietuvos valdžia pirmiausia turi galvoti apie tuos savo gamintojus, kurie gamina kasdienio vartojimo prekes vidaus rinkoje.   „Panašų pasiūlymą Darbo partija dar 2009 m. siūlė valdantiesiems savo Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo plane. Jeigu jam būtų pritarta, šiandien mes neturėtume galvoti apie naujų mokesčių įvedimą, nes, preliminariais skaičiavimais, biudžetas gautų 2,5 mlrd. Lt pajamų ir sukurtų apie 50 tūkst. naujų darbo vietų. Deja, šiandien mažinti mokesčius jau vėlu, o PVM padidinimas galutinai sužlugdys vos kvėpuojančią Lietuvos ekonomiką“, — teigia parlamentaras. Tue, 13 Dec 2011 12:17:48 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/193 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/193 Seimo Darbo partijos frakcija pritaria idėjai įvesti progresinius mokesčius, tačiau taip pat ji yra įsitikinusi, kad juos reikia mažinti, todėl šiandien Seimo posėdžių sekretoriate Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo pasiūlymą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams.   Darbo partijos frakcijos projekte numatyta pajamoms, per mėnesį neviršijančioms 2 tūkst. Lt, taikyti 10 proc. pajamų mokesčių tarifą, nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. Lt — 15 proc. tarifą, nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. — 25 proc. mokestį, o pajamoms, viršijančioms 10 tūkst. Lt per mėnesį, taikyti 40 proc. tarifą. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis nepriklauso nuo pajamų ir sudaro 15 proc.   Registruoti šį pasiūlymą darbiečius paskatino aštrėjanti krizė ir besiplieskianti diskusija dėl naujų mokesčių įvedimo, nesurenkant pakankamai pajamų į biudžetą.   „Pastaruoju metu ženkliai pablogėjo Lietuvos ekonominė ir finansinė situacija bei sumažėjo Lietuvos žmonių pragyvenimo lygis, į biudžetą nebuvo pritraukta papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčių. Visa tai diktuoja būtinumą keisti gyventojų pajamų mokesčių tarifų sistemą“, — teigia šio pasiūlymo iniciatorius, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.   Darbiečiai siekia, kad gyventojų pajamų apmokestinimas proporcingai atitiktų dabartinį žmonių pragyvenimo lygį ir yra įsitikinę, kad siūloma tarifų sistema skatins vidaus rinkos atsigavimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei padės sparčiau vystytis šalies ekonomikai.   „Europos Sąjungos šalyse jau seniai taikomas diferencijuotas gyventojų pajamų mokestis. Tai šalys, turinčios gilias demokratijos tradicijas. Tokią sistemą taiko Austrija, Vokietija, Suomija, Italija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Prancūzija, Belgija, Čekija, Vengrija, Airija, Švedija, Norvegija ir kt. Minėta mokesčių sistema taikoma ir JAV bei Kanadoje. Tad esame įsitikinę, kad dabartinis laikotarpis — pats tinkamiausias laikas įvesti progresinius mokesčius Lietuvoje“, — teigia V. Gapšys.   Analogišką pasiūlymą Darbo partijos frakcija registravo dar 2009 metų pradžioje, tačiau tada valdantieji, įsitikinę savo ekonomikos gaivinimo plano veiksmingumu, jį atmetė kaip nereikalingą. „Mūsų pataisos palengvins mažesnes pajamas gaunančių žmonių padėtį, nes jiems bus taikomas mažesnis pajamų mokestis. Tačiau iš kitos pusės jis akivaizdžiai padidins pajamas į valstybės biudžetą, nes didesnį mokestį turės mokėti dideles pajamas gaunantys piliečiai“, — pabrėžia V. Gapšys. Fri, 09 Dec 2011 09:02:20 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/192 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/192 Šiandien Seimas po pateikimo pritarė Darbo partijos frakcijos pasiūlytai Pridėtinės vertės mokesčio pataisai, numatančiai lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams. Darbiečiai siūlo taikyti 9 proc. PVM pieno produktams, mėsos produktams, paukštienai, žuvies produktams, aliejui, taukams, duonai ir džiūvėsiams, miltams, makaronams, kruopoms, druskai ir cukrui.   „Šį projektą mes parengėme atsižvelgdami į vis prastėjančią Lietuvos gyventojų finansinę padėtį ir augančias maisto produktų kainas. Nenoriu dramatizuoti, bet šiandien mažesnes pajamas gaunantys žmonės, sumokėję už komunalines paslaugas tiesiog nebeturi pinigų maistui“, — sako Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.   Vienas iš pataisos iniciatorių, Seimo Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas pastebi, kad pablogėjus daugelio Lietuvos žmonių pragyvenimo lygiui ir padidėjus produktų kainoms, sumažėjo ir vartojimas bei šiuos produktus gaminančių įmonių konkurencingumas, todėl į biudžetą nebuvo pritraukta papildomų pajamų.   „Gali susidaryti įspūdis, kad mūsų pataisa sumažins įplaukas į šalies biudžetą, nes bus surenkama mažiau mokesčių, tačiau tai yra netiesa. Neabejoju, kad dėl padidėjusio produktų vartojimo bei didėjančio įmonių pelno įplaukos į valstybės iždą tik padidės“, — teigia V. Bukauskas.   PVM lengvatos maistui yra daugelyje Europos Sąjungos šalių: Lenkijoje taikomas 3 procentų PVM tarifas neapdorotiems maisto produktams ir 7 procentų PVM tarifas apdorotiems maisto produktams, Vokietijoje taikomas 7 procentų PVM tarifas visiems maisto produktams, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje taikomas 0 procentų PVM tarifas visiems maisto produktams, išskyrus saldumynus ir šokoladą. Fri, 02 Dec 2011 15:01:32 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/191 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/191   „Tai, kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui“ - tokia išvada peršasi matant, kaip atkakliai nenorima leisti jaunimui dalyvauti politinėje veikloje. Kodėl vienos valstybės drąsiai skatina jaunimą dalyvauti politinėje veikloje ir nebijo derinti patirties su jaunatviška energija, o kitos baiminasi jaunų žmonių valdžioje? Interpretacijų gali būti ir yra įvairių, tačiau Lietuva, deja, patenka į negausų sąrašą tų valstybių, kurios jaunimo bijo lyg ugnies. Dabar į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatuoti turi teisę asmenys tik nuo 25 metų. Iš ES valstybių vos keturios šalys šitaip apriboja jaunimo galimybę kandidatuoti į parlamentą, tai Graikija, Italija, Kipras ir, žinoma, Lietuva. Visos kitos valstybės taiko kur kas žemesnį amžiaus cenzą.  Jei ekonomiškai tvirtos, politiškai stabilios valstybės nebijo į valdžią įsileisti 18 ar 21 metų sulaukusių asmenų, tai kodėl to baiminasi Lietuva? Siūlymas 21 metų sulaukusius žmones skatinti aktyviai dalyvauti politinėje veikloje nėra nei naujas, nei išskirtinis Europoje. Tačiau pasisakantys prieš šią idėją pasitelkia tokius argumentus, kaip jauno žmogaus neprofesionalumas, nepasirengimas atsakingam darbui bei aukštojo mokslo diplomo neturėjimas. Visus šiuos pseudo argumentus galima sumalti į miltus keliais paprastais pavyzdžiais. Aukštasis mokslas Seimo nariui neprivalomas Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs siūlymą sumažinti kandidatų į Seimo narius amžiaus cenzą iki 21 metų, pateikė pribloškiantį atsakymą. Išvadoje teigiama, kad 21 metų asmuo dar nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo. Kyla pagrįstas klausimas – nuo kada Seimo narys privalo turėti aukštojo mokslo diplomą? Tokio reikalavimo kandidatams, kad ir nuo 25 metų, nėra ir nebuvo. Šiame Seime yra ne mažiau kaip 5 Seimo nariai, neturintys aukštojo išsilavinimo. Kai kurių iš jų pavardės rinkėjus nustebintų. Bet, matyt, svarbiausia tai, kad jiems jau toli gražu ne 21 ir net ne 30 metų. Negana to, išvadoje aiškinama, kad dėl Seimo nario veiklos intensyvumo abejotina, jog žmogus, tapęs Seimo nariu, galės tęsti aukštojo mokslo studijas, jei jos pradėtos, ar įgyti aukštojo mokslo diplomą jau dirbdamas parlamente. Nuo kada abejonė yra argumentas? Ne vienas ir ne du Seimo nariai savo diplomus gavo jau būdami tautos atstovais. Negana to, Seimo nario veiklos intensyvumas netrukdo kai kuriems išrinktiesiems plenarinius posėdžius rengti šokių repeticijose ar šiltuose kraštuose. Tiems, kam per 25, tai leidžiama. Kuo matuojamas Seimo nario profesionalumas? Lietuva, skirtingai nei absoliuti dauguma ES šalių, baidosi jauno žmogaus politikoje dėl jo menamo neprofesionalumo. Jaunimo atžvilgiu skeptiškai nusiteikusiųjų laidomos pastabos, esą jaunas žmogus nieko neišmano politikoje ir nejaučia atsakomybės, yra, švelniai tariant keistokos. Kas galėtų atsakyti, ar pakanka profesionalumo dirbti šiame Seime narkologui, veterinarui, kūno kultūros mokytojui ar apskritai neturinčiam jokios specialybės parlamentarui? Diskutuotinas klausimas, todėl argumentas, kad jaunimas yra nepakankamai profesionalus Seimui yra niekinis. Taigi nėra nė vieno pagrįsto argumento, kodėl 21 – erių sulaukęs asmuo negali kandidatuoti į Seimą. Peršasi išvada, kad Seimui neparanku leisti jaunimui aktyviai dalyvauti politinėje veikloje. Jaunas žmogus su savo energija, maksimalizmu ir tikėjimu tuo, ką daro, yra pavojingas didžiajai daliai vyresnio amžiaus parlamentarų, bandančių vaidinti „intensyvią Seimo nario veiklą“. Ateities Seimas – be ateities? Ketvirtadienį Seimas svarstys įstatymo projektą dėl amžiaus cenzo kandidatams į Seimą sumažinimo iki 21 metų. Tiesa, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė savo išvadą, kurioje siūloma leisti kandidatuoti į Seimą asmenims, sulaukusiems 23 metų. Pagrindinis „argumentas“ – tokio amžiaus asmuo jau būna įgijęs aukštojo mokslo diplomą. Bet kuriam mąstančiam žmogui kyla klausimas – kodėl jaunam žmogui būtinas aukštojo mokslo diplomas, o jau esantiems ar būsimiems Seimo nariams, bet sulaukusiems 25 metų, nebūtinas? Kaip matuojamas parlamentaro profesionalumas? Ir, galų gale, ar amžius lemia darbo kokybę? Neabejoju, kad pats laikas susimąstyti, kas gi pakeis dabartinius ir dar būsimus Seimo narius po kelių dešimtmečių, jei dabar jauni, perspektyvūs žmonės masiškai bėga iš Lietuvos, nematydami čia jokių perspektyvų? Negi taip baisu ir sunku suderinti patirtį ir jaunatvišką maksimalizmą bei energiją? Nereikia dangstytis aukštojo mokslo diplomais ar profesionalumo stoka, tiesiog leiskime, suteikime šansą jaunam žmogui įsilieti į didžiąją politiką, padėkime jam ir skatinkime jį. Jau dabar ruoškime tuos, kurie kurs ateities Lietuvą.