http://vytautas.gapsys.lt/naujienos Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Gapšys Fri, 04 May 2012 14:23:18 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/208 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/208 Mielos mamos, Jokie gražiausi pagarbos ir dėkingumo žodžiai, išsakyti Jums Motinos dienos proga, nebus verti Jūsų skiriamos meilės, šilumos ir rūpesčio. Kas gi galėtų įvertinti tą nuolatinį širdies nerimą, tas begalines pastangas ir triūsą, kad mums, Jūsų vaikams, būtų geriau, saugiau gyventi, kad jaustumės laimingi. Jūs, brangiosios mūsų mamos, esate atspirties taškas, stiprybės ir paramos šaltinis apsisprendimo akimirką, pats patikimiausias draugas, gebantis išgirsti, suprasti, paguosti bei patarti.   Sveikinu Jus Motinos dienos proga!   Lietuvos Respublikos Seimo narys, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys         Fri, 20 Apr 2012 10:44:53 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/207 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/207 Balandžio 19 d. Seime apsilankė 250-asis projekto „Diena su Seimo nariu“ dalyvis, kuris kartu su Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnu Vytautu Gapšiu praleido visą dieną Lietuvos Respublikos parlamente. Viešąją politiką ir vadybą Mykolo Riomerio universitete studijuojančios pirmakursės iš Alytaus Kamilė ir Vaida, nors ir buvo susipažinusios su Seimo darbu, prisipažino, kad pamatė ir sužinojo daug naujų dalykų apie parlamentą. „Į Seimą atvedė smalsumas. Kai studijuoji tuos dalykus, tampa įdomu, kaip vyksta visas procesas, kas su kuo „valgoma“, todėl sužinojusios apie šį projektą susiskambinome su organizatoriais ir sutarėme dėl dalyvavimo“, — sakė studentės. Anot merginų, viešoje erdvėje kuriamas Seimo ir Seimo narių įvaizdis labai skiriasi nuo tikrovės. „Suformuota nuomonė, kad Seimo nariai nieko neveikia, o plenariniuose posėdžiuose būna ne daugiau 50 parlamentarų. Tačiau pamatėme, kad Vytautas Gapšys šiandien negalėjo net atsikvėpti. Gal jis visą laiką ir nesėdi Seimo plenarinių posėdžių salėje, bet yra visą laiką užsiėmęs. Teko pabūti seniūnų sueigoje ir frakcijoje, kai buvo aptariama dienos posėdžio darbotvarkė. Kol nepamatai, kaip iš tikrųjų sprendžiami klausimai, būna sunku suprasti, kaip vyksta tikras darbas Seime“, — sakė Vaida ir Kamilė. „Džiaugiuosi, kad jaunimo nuomonė apie Seimą keičiasi, jie pamato visą Seimo virtuvę ir patys siūlo savo pagalbą. Puiku, kad savo darbu galiu sudominti ir pritraukti jaunimą. Juk jauni žmonės — ateities politikai, kurie valdys Lietuvą po kelerių metų, tad mūsų bendradarbiavimas yra abipusiškai naudingas. Nemažai Seime apsilankiusių jaunuolių pasirenka praktiką šioje institucijoje“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys. Projektas „Diena su Seimo nariu“ prasidėjo 2009 m. Projekto tikslas — supažindinti jaunimą su Seimo narių veikla parlamente. Jaunuoliai kartu su Seimo nariais dalyvauja įvairiuose posėdžiuose, susitikimuose, susipažįsta su visa tą dieną Seimo narį pasiekiančia medžiaga. Thu, 05 Apr 2012 13:27:26 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/206 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/206   Pavasario saulė sugrąžina gyvenimo džiaugsmą, ilgina dienas, suteikia optimizmo. Šventų Velykų metas – ypatingas. Tegul kartu su atbundančia gamta švenčiant Prisikėlimo stebuklą, prabunda mūsų noras keistis patiems ir keisti pasaulį į gera. Tegu atsiveria širdys permainoms, tegu visa, ko imsimės vardan gerovės ir tiesos, būna pavasariškai veržlu ir palaiminta. Sveiki sulaukę Šventų Velykų.   Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Sun, 11 Mar 2012 00:06:06 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/205 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/205 Šiandien Lietuvoje labiausiai trūksta ryšio tarp žodžio ir jo tesėjimo, tarp tikrųjų vertybių ir jų realizavimo, tarp veiksmo ir atsakomybės. Sugrąžinti žmonių viltį ir susigrąžinti jų pasitikėjimą galima tik viena priemone — atsakomybe. Tik taip įveiksime nusivylimą, įkvėpsime tikėjimo nepriklausoma Lietuva. Tikėjimo, kuris mus lydėjo, kuriuo taip didžiavomės prieš 22 metus, atkurdami nepriklausomą valstybę. Tikėjimas, optimizmas, atsakomybė ir sąžinė tebūna nuolatiniai palydovai ateities Lietuvos kūrimo kelyje.   Sveikinu visus su Nepriklausomybės atkūrimo švente, linkiu, kad mūsų šiandieniniai idealai, ir darbai sutaptų su 1990 metų kovo 11-osios viltimis.   Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Mon, 27 Feb 2012 14:21:26 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/204 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/204 Seimo Darbo partijos frakcija atkreipia dėmesį į tai, kad besiaiškinant kodėl ir už ką buvo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas, buvo atskleistas labai svarbus faktas, patvirtinantis tam tikrų asmenų keliamą pavojų šalies interesams ir nacionaliniam saugumui, tačiau į jį niekas neatkreipė deramo dėmesio.   Po FNTT skandalo žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad dirbdami Kriminalinės policijos biure generolas V. Gailius ir majoras V. Giržadas tyrė sudėtingiausius nusikaltimus, vienas jų — Medininkų žudynių byla — joje figūravo tie patys asmenys, kurie buvo minimi saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūties byloje ir kurie aktyviai trukdė šių bylų sėkmingam tyrimui. Darbiečius stebina tai, kad šis faktas niekam nebuvo įdomus ir niekas nesiėmė tirti šios informacijos.   „Kas pasikeitė Lietuvos valdžios ir politinio elito vertybių skalėje, kad jie taip paprastai išduoda šalies herojus, kurie atidavė savo gyvybę vardan laisvos Lietuvos? Tai dar kartą patvirtina, kad kai kas iš valdančiosios koalicijos atstovų sėdi tų pačių dujų tarpininkų kišenėje, nes dar praeitos Seimo kadencijos metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimas nustatė, kad V. Pociūno žūties byloje figūruoja dujų tarpininkų atstovai. Tad jeigu kalbama apie tuos pačius asmenis, o būtent tai ir sako atleisti FNTT vadovai, tačiau valdžia tyli — vadinasi, visa valdančioji dauguma — konservatoriai, Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis — įklimpę iki ausų ginant dujų tarpininkus, dėl kurių dujų kaina Lietuvoje yra 15–20 proc. didesnė nei kaimyninėje Latvijoje, ar Estijoje, kur tokių tarpininkų nėra“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.   Seimo narys įsitikinęs, kad Lietuvos politinis elitas — aukščiausi šalies vadovai — po tokios žinios turėtų nustumti į šoną visus materialius dalykus, susijusiu su „Snoro“ banku bei FNTT skandalu ir išsamiai ištirti minėtą atvejį.   „Neveiksnumą šioje situacijoje galima vertinti kaip tėvynės ir nepriklausomybės išdavimą. Įvardinti konkretūs faktai ir pavardės, kurias jau ne kartą girdėjome, tačiau dabar sužinojome apie dar vieną įvykį, patvirtinantį jų siekius, nukreiptus prieš Lietuvos ir jos piliečių interesus. Neabejoju, kad šie faktai turi būti deramai ištirti, o tie asmenys, kurie trukdė tiri šias bylas ir slėpė tokią informaciją, turi būti griežtai nubausti“, — sako V. Gapšys. Mon, 20 Feb 2012 10:22:14 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/203 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/203 Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnui Vytautas Gapšiui skubus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas remiantis neaiškiomis Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymomis kelia daug įtarimų. Seimo narys pastebi pavojingą tendenciją, kai VSD vis dažniau tampa valdančiosios koalicijos politinių žaidimų įrankiu.  „Eilinį kartą matome, kaip remiantis kažkokiomis mistinėmis pažymomis iš VSD yra priimami labai svarbūs sprendimai. Tačiau nei tų pažymų turinio, nei tikrųjų autorių taip ir nepamatome. Tokios pažymos sulaukėme, kai Seime buvo svarstomos Gamtinių dujų įstatymo pataisos, nors kai šią pažymą apsvarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nieko įtartino joje nerado. Dabar vėl atsirado toks dokumentas, remiantis kuriuo atleidžiami FNTT vadovai. Man kyla pagrįstų abejonių, ar tokios VSD pažymos nėra „štampuojamos“ politikų arba kitų suinteresuotų asmenų užsakymu“, — sako V. Gapšys.  Parlamentaras įsitikinęs, kad įsisiūbavus skandalus dėl FNTT vadovų atleidimo bei kilus abejonėms dėl tokio sprendimo motyvų, VSD pažymos turinys privalo būti paviešintas.  „Visa šita istorija yra keista ir slaptumas jai kenkia. Jei jau prasidėjo aiškinimasis žiniasklaidoje, reikia įvardyti viešai ir tai, dėl ko šie pareigūnai atleisti. Kai visa istorija baigiasi slapta VSD pažyma, mes tampame savo nežinojimo įkaitais“, — tvirtino V. Gapšys.  Anot parlamentaro, Seimo Darbo partijos frakcijos nariams kyla daug klausimų, kuriuos artimiausiu metu jie ketina užduoti vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir VSD vadovui Gediminui Grinai.   „Nesuprantama, kodėl VSD, žinodamas apie kažkokius FNTT vadovų neteisėtus veiksmus, pats nesiėmė iniciatyvos ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo? Kodėl ši informacija pasirodė tik praėjus keliems mėnesiams po „Snoro“ bankroto? Ar tikrai buvo galima atleisti Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą remiantis vien tik VSD pažyma? Ar gali būti šie atleidimai susiję su FNTT atliekamais tyrimais dėl politinių partijų rėmėjų? Pastebime pavojų, kad Lietuvoje įsigalioja „slaptų VSD pažymų teisė“ ir tai mums kelia didelį susirūpinimą. Todėl artimiausiu metu kviesime į frakcijos posėdį VSD ir VRM vadovus ir svarstysime klausimą dėl specialiosios komisijos kūrimo pastariesiems įvykiams tirti“, — sako V. Gapšys. Wed, 15 Feb 2012 19:29:31 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/202 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/202 Vasario 16 – oji Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Diena, kuomet visi kartu galime didžiuotis net ir sudėtingiausiais istorijos laikotarpiais išsaugotu troškimu gyventi laisvoje Lietuvoje, puoselėti savo protėvių tradicijas. Nuosekliai ir sutelktai dirbdami kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie Lietuvos gerovės. Tegu kiekvieno iš mūsų kasdieninis nuveiktas prasmingas darbas ar iniciatyva praturtina visuomenę ir sutvirtina demokratinės valstybės pamatus. Nuo mūsų  priklausys, kokią Lietuvą matysime ir kokioje valstybėje gyvensime. Mon, 06 Feb 2012 11:11:49 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/201 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/201  Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys sveikina šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą Vyriausybei skirti daugiau dėmesio jaunimo užimtumui skatinti. Tačiau politikas nuogąstauja, kad toks raginimas gali būti pavėluotas.  „Žinoma, malonu, kad Prezidentė mato tas pačias problemas, apie kurias metų metus kalba Darbo partija. Tiesa, šalies vadovė galėjo atkreipti dėmesį į šias problemas truputį anksčiau“, — sako V. Gapšys.   Penktadienį šalies vadovė D. Grybauskaitė pareiškė, kad didelį šalies jaunimo nedarbą lėmė tai, jog valdžia jaunimo nedarbo problemos nevertino rimtai ir ją sprendė priešokiais. Seimo Darbo partijos frakcijos nariai apie tai kalbėjo nuo šio Seimo kadencijos pradžios.   „Dar prieš trejus metus Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei formuojant ir pristatant savo programą raginome daugiau dėmesio skirti jaunimo nedarbo problemai, kuri tuomet dar nebuvo tokia aktuali. Nuolat atkreipdavome ministrų kabineto dėmesį į šį klausimą, pabrėždavome, kad Vyriausybės priemonės, skirtos jaunimo užimtumui didinti, nepakankamai efektyvios ir situacijos iš esmės nekeičia. Siūlėme efektyvius sprendimo būdus, tačiau ministrai į mūsų pastabas tiesiog nekreipdavo dėmesio, todėl šiandien turime 33 proc. siekiantį jaunimo nedarbą Lietuvoje, kuris smarkiai viršija ES vidurkį ir yra bene didžiausias Europoje“, — teigia V. Gapšys.   Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas pastebi, kad per trejus A. Kubiliaus vadovavimo Vyriausybei metus darbo neteko beveik trečdalis dirbančio jaunimo ir ragina nedelsiant imtis priemonių jaunimo nedarbui mažinti.   „Nors šiai Vyriausybei liko dirbti vos 10 mėn., ji dar gali imtis veiksmų jaunimo nedarbui mažinti. Viliuosi, kad Prezidentės raginimas paskatins ministrų kabinetą pagaliau atsakingai pažiūrėti į šią problemą. Šiuo metu Darbo partija baigia ruošti Seimo rinkimų programą, kurią ketina pristatyti artimiausiu metu, tačiau jau dabar galiu atskleisti, kad joje daug dėmesio bus skirta jaunimui, nurodant konkrečias priemones užimtumui skatinti“, — teigia politikas. Tue, 31 Jan 2012 13:57:51 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/200 Lietuvoje tik 3 procentai gyventojų nuomojasi būstą. Kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairių šaltinių duomenimis, būstą nuomojasi nuo 60 iki 87 procentų gyventojų, tai viena didžiausių nuomojamo būsto rinkų Europoje. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Danijoje tik 9 proc. daugiabučių namų butuose gyvena patys jų savininkai, likusi dalis paversta nuomojamu būstu. Lietuvos nuomos rinka vis dar nesubalansuota. Išsinuomoti gyvenamąjį būstą pagal sutartį ilgesniam laikui arba visam gyvenimui, kaip tai gali padaryti kiti europiečiai, Lietuvoje vis dar praktiškai neįmanoma. Šešėlinė būsto nuomos rinka Dažnai pasitaiko atvejų, kada butai nuomojami neoficialiai, t.y. nesudarant rašytinių nuomos sutarčių ir nemokant mokesčių valstybei. Tokių šešėlinių nuomos santykių tyko ne vienas pavojus: būstus nuomojantys asmenys neapsaugoti nuo nuomininkų skolų, nesumokėtos nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių, dingstančių, apgadintų daiktų, o besinuomojantys asmenys taip pat nėra saugūs, nes būsto savininkas gali juos bet kuriuo metu iškeldinti ar neįspėjęs pakelti nuomos kainą. Labai dažnai nuomotojai nepageidauja jaunų šeimų su vaikais ar studentų. Daugiabučio namo buto savininkas visada turi teisę neišnuomoti buto, jei pretendentas į nuomininkus jam nepatinka. Šešėlinė būsto nuomos rinka ne tik neapsaugo nei nuomotojų, nei nuomininkų, bet ir valstybei yra nenaudinga, nes nemokami mokesčiai į biudžetą. Būsto nuoma iš juridinių asmenų Dabar galiojantis gyvenamojo būsto teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų darniai būsto plėtrai, įskaitant ilgalaikę būsto nuomą. 2004 m. patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje pabrėžiama, kad Lietuvoje vis dar nėra būsto nuomos rinkos. Todėl būsto nuoma iš juridinių asmenų galėtų tapti puikia alternatyva mažesnes pajamas gaunantiems ir negalintiems įsigyti nuosavo būsto, asmenims. Lietuvos būsto strategijoje numatytus tikslus pasiekti numatoma 2020 m. Tačiau iki šiol nebuvo žengta nė žingsnio tikslo link. Strategijoje nepakankamai aiškiai apibrėžtas nuomojamo būsto modelis ir dėl to ji neįgyvendinama. Ją būtina kuo greičiau atnaujinti. Būsto nuomos rinką galėtų papildyti bei išplėsti juridiniai asmenys. Iki šiol Lietuvoje nebuvo institucinių nuomotojų, kurie valdytų pavienius būstus ar ištisus nuomojamų butų pastatus, net rajonus. Tokių rinkos dalyvių atsiradimui trukdo netobula teisinė ir mokestinė bazė. Svarbiausi trikdžiai, kodėl nekilnojamojo turto plėtotojai šiuo metu nesiūlo prieinamo būsto nuomai yra mokestinė bazė (Pridėtinės vertės mokestis, Gyventojų pajamų mokestis, Nekilnojamojo turto mokestis) ir teisinė bazė, reglamentuojanti gyvenamojo būsto valdymą (nuomotojų ir nuomininkų teises, pareigas bei atsakomybę), taip pat ir prieinamo būsto pasiūlos aiškios politikos nebuvimas. Paradoksalu, tačiau jei būsto nuoma užsiima fizinis asmuo – buto savininkas – jis tesumoka Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytą fiksuotą verslo liudijimo mokestį, kuris nepriklauso nuo jo įplaukų, gaunamų už nuomą. Tačiau jei nekilnojamojo turto statytojas (juridinis asmuo) nuomotų būstą, jis privalėtų kasmet mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kuris šiuo metu siekia 0,3 – 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, priklausomai nuo masinio vertinimo rezultatų atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, taip pat – mokestį nuo pelno, gauto vykdant nuomos veiklą bei pridėtinės vertės mokestį, kuris turėtų būti įskaičiuotas į nuomos kainą. Tai, be jokios abejonės, atsispindėtų nuomos kainoje ir iškreiptų konkurencines sąlygas. Pirkti ar nuomotis? Šiuo metu tik nedidelė dalis gyventojų nuomojasi savivaldybėms ar gyventojams nuosavybės teise priklausantį būstą. Remiantis nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, vertinant ilgalaikę perspektyvą Lietuvoje labiau apsimoka pirkti būstą, tačiau šie skaičiavimai kelia daug klausimų. Žurnalo „Veidas“ straipsnyje „Kas naudingiau – būstą pirkti ar nuomotis?“ remiamasi Nekilnojamojo turto brokerių tinklo „NT ekspertai“ atliktais skaičiavimais. Nuomos ir pirkimo išlaidas „NT ekspertai“ lygino pasitelkę naujos statybos 60 kv. m. dviejų kambarių buto Vilniaus Pašilaičių rajone pavyzdį. Tokio buto kaina rinkoje siekia apie 250 tūkst. Lt. Gyventojas per 25 metus sumokės 395 – 422 tūkst. Lt.  Jei už analogišką butą gyventojas mokėtų 800 – 1000 Lt/mėn. nuomą, per 25 metus susidarytų 270 – 360 tūkst. Lt. Taigi pinigų nuomojantis išleidžiama mažiau, tačiau perkant būstą po 25 metų lieka turtas, kurio nuomos atveju nėra. Nors nuomos atveju turtas neįgyjamas, tačiau šią prabangą - įsigyti naujos statybos būstą (dažniausiai be apdailos) - gali sau leisti toli gražu ne kiekvienas gyventojas. Įsigijus butą senos statybos daugiabutyje sunku tikėtis, kad ateityje jį dar galima būtų pelningai parduoti, be to, 25 metų laikotarpiu dar prireiks ne kartą investuoti į būsto remontą ar net atnaujinimą. Paskaičiuokime, ar iš viso įmanoma įsigyti būstą imant kreditą žmogui, kurio pajamos vidutiniškai tesiekia 2000 litų. Vadovaujantis DNB Nord banko skaičiuokle naujam būstui įsigyti, su sąlyga, kad mėnesio pajamos siekia 2000 litų, išlaidos - 1000 litų, o kredito terminas 25 metai, galima maksimali kredito suma yra 99 668 litai, o galima perkamo būsto kaina yra 124 585 litai. Be to, dar pradiniam įnašui reikės 24 917 litų. Klausimas retorinis - ar už 124 585 litus, pavyzdžiui, Vilniuje, įmanoma įsigyti naujos statybos butą? Ar jauna šeima išgalėtų sukaupti tokį pradinį įnašą? Profesionali būsto nuoma Šalyje beveik nėra privačioms įmonėms ar įstaigoms priklausančio nuomojamo būsto, kuris labai paplitęs Europos Sąjungos valstybėse. Juridiniai asmenys dėl įvairių priežasčių nesuinteresuoti užsiimti butų nuoma, nei trumpalaike, nei ilgalaike. Ilgalaikės būsto nuomos rinkos atsiradimas ir vystymasis paskatintų gyventojų mobilumą bei praplėstų įsidarbinimo galimybes. Būsto nuoma itin svarbi gyventojams, kurie pagal savo gaunamas pajamas nėra pajėgūs įsigyti ar statytis nuosavą būstą. Šiai asmenų grupei priklauso ir studentai, planuojantys pasilikti dirbti miestuose, kuriuose studijuoja, ir jaunos šeimos, kurioms sunku išsinuomoti būstą ilgesniam laikotarpiui iš fizinių asmenų bei asmenys, kurie norėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, išsinuomoti būstą naujos statybos name. Būsto nuoma daliai gyventojų būtų patraukli ir tuo, kad reikalui esant būtų lengviau pakeisti darbo vietą persikeliant į kitą miestą ar kitą to paties miesto dalį, teisės aktų nustatyta tvarka nutraukiant nuomos sutartį. Institucinė gyvenamojo būsto nuomos plėtra bei prieinamo būsto pasiūla gali būti vystoma dviem būdais: Privati profesionali institucinė butų nuoma. Municipalinis gyvenamojo būsto fondas, kai Vyriausybė iš valstybės biudžeto skiria lėšų savivaldybės Municipaliniam būsto fondui, kuris išperka jau pastatytą gyvenamąjį būstą ir jį nuomoja gyventojams. Profesionalia būsto nuoma galėtų užsiimti nekilnojamojo turto statytojai (vystytojai) per specialiai tam reikalui įkurtas savo dukterines bendroves. Šioje būsto nuomos rinkoje galėtų atsirasti ir kitų bendrovių (pavyzdžiui, būsto nuomos agentūros). Nuomojamas gyvenamasis būstas gali būti tiek naujos, tiek senos statybos. Jei visas daugiabutis namas būtų nuomojamas, vystytojas turėtų galimybę po, pavyzdžiui, 50 – ies metų jį nugriauti ir statyti visiškai naują daugiabutį. Taip būtų ne tik gerinamas gyventojų komfortas, bet ir taupoma energija. Taip jau yra Suomijoje, kur gyvenamasis būstas atnaujinamas kas 50 metų jį nugriaunant ir statant naują. Tai įtvirtinta įstatymiškai dėl akivaizdžių statybos sektoriaus normatyvų ir techninių sprendimų pokyčių. Būstas turi savo gyvavimo ciklą ir aplaidu jo nepaisyti. Briuselyje privačios kompanijos stato ištisus gyvenamųjų namų rajonus ir butus juose ne parduoda, o tik nuomoja. Ši patirtis Lietuvai galėtų būti labai naudinga. Nuomojamo būsto sektoriaus plėtra yra vienas svarbiausių būtinų įgyvendinti uždavinių. Gyventojai turi turėti galimybę rinktis nuomojamą būstą privačiame sektoriuje, toks nuomos būdas labai paplitęs ES valstybėse, kur nuomojamas būstas sudaro apie 30 proc. viso būsto fondo (iš jo socialinis būstas 4 – 5 proc.). Siekiant įgyvendinti šį uždavinį Lietuvos būsto strategijoje reikėtų siekti ne tik sustiprinti teisines privataus būsto nuomotojų ir nuomininkų santykių garantijas, bet ir sudaryti sąlygas atsirasti ilgalaikės nuomos rinkai. Tokios rinkos atsiradimas galėtų būti puikia alternatyva jauniems žmonėms, siekiantiems rasti ilgalaikį būstą. Būsto kreditavimo sąlygos jaunimui Kaip jau anksčiau buvo minėta, būsto nuomos klausimas itin aktualus jauniems žmonėms bei tiems, kuriems dėl darbo specifikos dažnai tenka keisti gyvenamąją vietą arba tiesiog nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau ilgesniam laikui išsinuomoti būstą iš fizinių asmenų jiems yra sunku. Didžiausias nuomojamo būsto poreikis yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes šiuose miestuose yra daugiausiai mokymo įstaigų, kuriose studijuoja iš kitų miestų atvykę studentai. Tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu jaunai šeimai labiausiai trūksta beprocentinių paskolų būstui bei verslui ir pigesnio būsto gavimo galimybių. Jaunas asmuo, šeima, be paramos beveik neišgali įsigyti būsto didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jaunimui trūksta tam tikrų lengvatų siekiant įsigyti ar nuomotis būstą. Valstybės dėmesys šiaip visuomenės grupei yra nepakankamas. Valstybės parama būstui įsigyti, būsto paskolų draudimas ir piniginė parama mažas pajamas turinčioms šeimoms apima jaunų šeimų kreditavimo sąlygų palengvinimą, priskirdama jaunas šeimas prie socialiai remtinų kategorijos, tačiau problemos nesprendžia, nes norinčiųjų gauti valstybės paramą būstui įsigyti eilės be galo didelės. Pavyzdžiui, vien Vilniaus savivaldybėje jaunų šeimų, norinčių nuomotis socialinį būstą yra 1764, o išnuomoti Vilniaus mieste 2010 m. iš viso tebuvo 48 socialiniai būstai. Viso jaunų šeimų Lietuvoje, 2010 metais buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, yra 8 813. Šis skaičius tik auga. 2010 metais drastiškai sumažėjęs valstybės remiamų būsto kreditų gavėjų skaičius rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įsigyti nuosavą būstą net su šia valstybės pagalba. Jauniems žmonėms ypač sunku sukaupti pradinį įnašą paskolai gauti. 2007 m. asmenys (šeimos), gavę valstybės remiamus būsto kreditus - 698 2008 m. – 429 2009 m. – 61 2010 m. – 23 Taip pat krito ir asmenims (šeimoms) suteiktų subsidijų dydis. Taigi nors valstybė numato jaunoms šeimoms tam tikrą paramą apsirūpinant būstu, akivaizdu, jog ši pagalba yra neveiksminga. Įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimoms yra tiesiog per brangu. Todėl jaunos šeimos priverstos gyventi su tėvais arba nuomotis būstą ir laukti eilėje socialiniam būstui gauti.Šią situaciją apsunkino dar ir tai, kad Lietuvos bankas 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė „Atsakingojo skolinimo nuostatus“, kuriais bankai įpareigojami skolinti ne daugiau kaip 85 procentus reikiamos sumos būstui įsigyti. O tai reiškia, kad bankas pareikalaus iš kredito ėmėjo 15 procentų ir daugiau pradinio įnašo nuo perkamo būsto vertės pradinio įnašo. Gyvenamasis butų fondas Lietuvoje Beveik 97 procentai gyvenamojo fondo yra privati nuosavybė. Valstybei ir savivaldybėms priklauso daugiau nei 3 procentai gyvenamojo butų fondo. Gyvenamosios patalpos, esančios individualiuose namuose sudaro 48 procentus viso gyvenamojo butų fondo ploto. Vienam gyventojui Lietuvoje tenka vidutiniškai 26,1 m2 buto naudingojo ploto. Mieste – 24,8, kaime – 28,9 m2. . Tenka pastebėti, kad Lietuva šioje srityje labai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Pavyzdžiui, Danijoje, 1999 m. duomenimis, vienam gyventojui vidutiniškai teko net 51 kv. m. gyvenamojo ploto. Švedijoje (1990 m.) teko apie 47 kv. m. Vilniaus miesto gyventojui tenka 25,5 m2 naudingojo ploto, Kauno – 25,4, Klaipėdos – 23,4, Šiaulių – 22,9, Panevėžio – 22,4 m2 naudingojo ploto. Daugiausia naudingojo ploto vienam gyventojui vidutiniškai tenka Ignalinos, Anykščių ir Molėtų rajonuose. Didelę dalį gyvenamojo būsto poreikio galėtų patenkinti nekilnojamojo turto statytojai (vystytojai) statydami daugiabučius ir juos nuomodami. Tačiau tam būtina sukurti palankią teisinę ir mokestinę aplinką. Tai padarius ne tik būtų paskatinta nekilnojamojo turto verslo plėtra, bet ir į valstybės biudžetą surenkama daugiau mokesčių, sukuriama daugiau darbo vietų, atnaujinami būstai. Būtų pasiektas vienas svarbiausių tikslų – sudarytos sąlygos Lietuvos gyventojams apsirūpinti patogiu ir prieinamu būstu nuomai, taip bent priartėjant prie Europos Sąjungos statistinių vidurkių.     Thu, 19 Jan 2012 08:58:58 +0200 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/198 http://vytautas.gapsys.lt/naujienos/198   Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys parlamentui vadovaujančių konservatorių atstovų delsimą įtraukti į Seimo darbotvarkę Gamtinių dujų įstatymo pataisas vadina nusikaltimu, nes dėl tokio dešiniųjų elgesio mažiausiai kelis mėnesius visi Lietuvos žmonės turės kentėti dėl nepagrįstai aukštų dujų kainų.   Prieš kelias dienas, svarstant parlamento neeilinės sesijos darbotvarkę, Seimo pirmininkė Irena Degutinė kategoriškai atsisakė įtraukti į nagrinėjamų klausimų sąrašą Darbo partijos frakcijos inicijuotas Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje ir nustatančias konkrečius kriterijus įmonėms, galinčioms verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. I. Degutienė savo sprendimą grindė mistiška slaptąja Valstybės Saugumo Departamento (VSD) pažyma, kurią neva turi apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl tolesnio pasiūlymo svarstymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) . V. Gapšys įsitikinęs, kad taip Seimo pirmininkė siekė apsaugoti dujų tarpininkų interesus.   „Visų pirma, I. Degutienė pažeidė Seimo statutą, stabdydama mūsų projekto svarstymą, nes statutas nenumato galimybės stabdyti projekto svarstymo Seime, kol jis yra nagrinėjamas komitete, kuris net nebuvo numatytas balsuojant dėl įstatymo projekto pateikimo. Antra — VSD neturėjo ir neturi jokių pastabų dėl projekto turinio, bet jis kažkodėl vis tiek negalėjo būti svarstomas toliau. Trečia — šiandien NSGK pažymą išnagrinėjo ir pripažino, kad projektas gali būti svarstomas toliau. Tad noriu paklausti konservatorių vadovų: kam taip įžūliai reikėjo tempti laiką ir toliau leisti dujų tarpininkams nepagrįstai pelnytis iš vartotojų? Juk dar 2007 m. Andrius Kubilius ragino atsisakyti dujų tarpininkų paslaugų ir net kelti bylą dėl „Dujotekanos“ pripažinimo priedangos organizacija. Keista, kodėl konservatoriams tapus valdančiąja partija, jų pozicija taip kardinaliai pasikeitė“, — stebisi V. Gapšys.   Teikdami gamtinių dujų įstatymo pataisas darbiečiai siekė sudaryti dujų tiekimo rinkoje daugiau konkurencijos ir taip išstumti iš šios rinkos tuos tarpininkus, kurie nepagristai kelia dujų kainas. Ne paslaptis, kad tokios pataisos buvo nenaudingos stambiems dujų tarpininkams, tačiau jų naudą iš karto pajustų beveik visi dujų ir centralizuotai teikiamos šilumos vartotojai.   „Šios pataisos leistų ženkliai sumažinti šildymo ir dujų kainas, tačiau yra akivaizdžiai nenaudingos stambiems dujų tarpininkams, nes dėl dujų tarpininkų monopolijų dujų kaina gyventojams pakyla 15 proc. ir daugiau. Dėl neatsakingų konservatorių veiksmų šių pataisų priėmimas atidedamas iki pavasario Seimo sesijos, t.y. dar keliems mėnesiams. Tai yra akivaizdi dujų tarpininkų interesų protekcija ir nusikaltimas prieš Lietuvos žmones. Ir tai buvo padaryta I. Degutienės rankomis. Visa konservatorių partija sėdi dujų tarpininkų kišenėje? Kitaip tokių parlamento vadovės veiksmų aš paaiškinti negalėčiau“, — teigia V. Gapšys.