Jaunimo nedarbas: valstybė praranda 4,428 mlrd. Lt
Kas trečias jaunuolis Lietuvoje neturi darbo. Pagal jaunų žmonių nedarbo lygį Lietuva lenkia tik Ispaniją.
„Jaunų žmonių užimtumas mažėja. Per šiuos devynis mėnesius išaugo bendras bedarbių skaičius, bet ypač – jaunų žmonių, nuo 16 iki 25 metų. Per metus jaunų žmonių nedarbas išaugo puspenkto karto. Šiuo metu jų skaičius jau siekia 62 tūkst.“, – jaunimo nedarbui ir užimtumui skirtoje konferencijoje teigė Inga Liubertė, Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vedėja.
Pasak jos, vasaros mėnesiais darbo biržos sulaukė ypač gausaus absolventų būrio. Jau registruota beveik 16 tūkst., arba kas ketvirtas jaunas bedarbis yra absolventas.
„Net 60 proc. jaunų bedarbių yra vaikinai. Gausėja žmonių su aukštuoju išsilavinimu gretos, tačiau didžioji dalis yra nekvalifikuotas jaunimas“, – jauno bedarbio portretą piešė I. Liubertė.
Ilgalaikių jaunų bedarbių skaičius jau siekia 23 proc.
Kas penktas jaunas bedarbis darbo ieško ilgiau nei pusę metų.
Daugiausia jaunų bedarbių yra Panevėžio, Vilniaus rajonuose ir Druskininkuose.
„Kalbant apie profesinį mokymą, prioritetas teikiamas nekvalifikuotiems žmonėms“, – sakė I. Liubertė.
Į profesinius centrus siunčiami ne darbo neradę absolventai, bet profesijos neturintys jaunuoliai. „Jeigu per paskutinį ketvirtį nebuvo laisvų darbo vietų, atitinkančių absolvento profesinį išsilavinimą, tik tada siūlomos mokymo priemonės“, – teigė Darbo biržos atstovė.
Ji teigia, kad apie 60 proc. jaunuolių, išėję iš darbo centrų, per tris mėnesius susiranda darbą.
Lietuviai – jauniausi ir labiausiai išsilavinę migrantai
Apie ilgalaikio nedarbo pasekmes kalbėjęs Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, sakė nepastebįs socialinės apsaugos sistemos prioritetų.
„Ji orientuota į šeimą, bet ar jaunas žmogus turi būti orientuotas į šeimą? Ne. Mūsų darbo politika turėtų būti nukreipta tam, kad šeima būtų apsaugota nuo kritimo iki skurdo ribos. Pinigų turi užtekti būtiniausiems poreikiams ir dar šiam tam patobulinti“, – sakė jis.
Socialinių mokslų daktaro teigimu, jaunimas nėra tas pats. „Kaime situacija kur kas lengvesnė, todėl nepamirškime, kad jam turi būti skirtas prioritetas“, – įsitikinęs B. Gruževskis.
Jo teigimu, migracinis prieaugis šiemet yra sparčiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį. „50 proc. migrantų yra jauni žmonės ir jie yra jauniausi tarp visų migrantų. Ir labiausiai išsilavinę“, – teigė socialinių mokslų daktaras.
Jo teigimu, tai yra Lietuvos nacionalinio turto praradimas.
Nedarbas turės poveikį tautos psichologijai
B. Gruževskis teigia suskaičiavęs, kiek kainuoja Lietuvai jaunimo nedarbas. Jis paėmė kiek mažesnį nei Lietuvos darbo biržos pateiktą jaunų bedarbių skaičių – 50 tūkst.
Didžiausias praradimas, jo teigimu, nesukurtas nacionalinis turtas. Vidutiniškai vienas žmogus per metus pagamina BVP už 66 tūkst. Lt. Dėl nesukurto BVP Lietuva praranda 2,5 mlrd. Lt.
Pasak tyrinėtojo, jaunimas per metus neuždirbs 772 mln. Lt. Neuždirbę atlyginimo, jie vien tik „Sodrai“ nesumokės 150 mln. Lt.
„3,562 mlrd. Lt – tiek dėl jaunimo nedarbo netiesiogiai praranda Lietuva. Tiesiogiai praradimai – tai 100 mln. Lt, kuriuos reikia sumokėti per darbo priemones, 200 mln. Lt – per socialinę paramą. Pažvelkime į nusikalstamumą. Per metus į kalėjimą patenka 4 tūkst. mūsų apžvelgiamos kategorijos žmonių. 100 mln. Lt kainuoja juos išlaikyti kalėjimuose, 200 mln. – teisėsaugos išlaidos, kad juos pagautų, nuteistų. Taigi jaunimo nedarbo kaštai sudaro 4,258 mlrd. Lt“, – tokią statistiką pateikė B. Gruževskis.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius įsitikinęs, kad ilgalaikis nedarbas gali būti turėti poveikį tautos psichologijai, ir netgi gali paskatinti tautos išsigimimą.
Kodėl jaunimas nepatrauklus darbdaviui?
Rūta Skyrienė, „Investors Forum“ asociacijos vykdomoji direktorė, įsitikinusi: jaunimo nedarbas paveiks visą visuomenę.
„Jauno žmogaus, kuris ilgokai neranda darbo, psichika paveikiama. Jei nieko nebus daroma, prarasime dalį visuomenės – ir dėl migracijos, ir dėl nusikalstamumo“, – sakė ji.
Investuotojų forumo vadovė teigia atlikusi nedidelę darbdavių apklausą, aiškinosi, kodėl jaunimas nepatrauklus darbdaviams.
„Recesijos laikotarpiu darbdaviai peržiūri savo kaštus ir pasilieka tuos, kurie turi daugiau patirties ir žinių. Negana to, atleidžiant ilgametį darbuotoją reikia mokėti didesnes išeitines išmokas“, – teigė pranešėja.
Ji teigia, kad darbdaviams kliūva ir tai, kad jaunimui reikia laiko adaptuotis, o darbdavys neturi nei laiko, nei lėšų. Be to, jaunimas dar ketina mokytis, planuoja šeimą, jis nepastovus ir mažiau lojalus įmonei. Jaunas žmogus, augęs kitoje visuomenėje, nepakančiai žiūri į nelegalią veiklą. Jam nepasiūlysi vokelio, jis nori legalių pajamų“, – darbdavių argumentus vardijo R. Skyrienė. Negana to, sako ji, jaunas žmogus kartais turi neadekvačių poreikių, jis galvoja, kad jo išsilavinimas neleidžia imtis vieno ar kito darbo.
„Patyręs darbuotojas neretai ateina su klientų, kontraktų bagažu, o jaunas žmogus to neturi“, – dar vieną iš darbdavių išgirstą priežastį įvardijo R. Skyrienė.
