Seimo senjorai nenori leisti 21 metų jaunuoliams dalyvauti parlamento rinkimuose
Vyresnio amžiaus Seimo nariai nelinkę pritarti idėjai, kad parlamento rinkimuose galėtų dalyvauti Lietuvos piliečiai, sulaukę bent 21 metų amžiaus, tačiau ketvirtadienį vakare parlamentarai vis dėlto ėmėsi svarstyti šį klausimą ir pritarė tai numatančioms Konstitucijos pataisoms po pateikimo. Seimo senjorai nuogąstavo, kad sumažinus amžiaus cenzą parlamente dirbs neapsiplunksnavęs bei bakalauro studijų universitete nebaigęs jaunimas, o pats Seimas virs vaikų darželiu.
Už Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio pristatytas Konstitucijos pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 37 Seimo nariai, 5 parlamentarai idėjai nepritarė ir dar 17 tautos atstovų balsuodami susilaikė. Konstitucijos pataisų priėmimui reikia organizuoti du balsavimus, pataisas abu kartus po priėmimo turi paremti bent 94 Seimo nariai.
Pats V. Gapšys, pristatydamas pagrindinio šalies įstatymo pakeitimus, rėmėsi JAV, kurios visuomenė šaliai įsivėlus į Vietnamo karą diskutavo apie amžiaus cenzą dalyvauti rinkimuose bei eiti į karą, patirtimi. „Tada buvo apsispręsta visuomenėje taip: jeigu siunčiame jaunuolius į karo veiksmų lauką ir jie gali ginti valstybę, tai kaip mes jiems nesuteikiame teisės dalyvauti valstybės valdyme?“, - pasakojo parlamentaras.
„Lygiai taip pat mes siunčiame žmonės į Afganistaną ir daliai jų nėra nei 25-erių, nei 21-erių. Bet valstybės gyvenime mes nesuteikiame jiems tam tikrų teisių ir nenorime jų įsileisti dalyvauti sprendimų priėmime“, - pridūrė Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Socialdemokratas Edvardas Žakaris suabejojo, ar 21 metų sulaukęs jaunimas bus apskritai baigęs bent universitetą, tačiau V. Gapšys siūlė kolegoms nesieti Seimo narių amžiaus ir aukštojo išsilavinimo: esą ir dabar ne visi parlamentarai turi reikiamą išsilavinimą, o universitete gali mokytis kad ir penkiasdešimtmečiai.
„Aš tai dar daugiau cenzo įvedinėčiau, konservatyviai pasielgčiau. Politiko darbas reikalauja daug kompetencijų – gyvenimiškos patirties, dalykinės kompetencijos, politinės kompetencijos ir kuo sudėtingesnis politiko darbas, tuo daugiau kompetencijų reikia. Tai ar tikrai darbas darosi kokybiškesnis tų kompetencijų atsisakant?“, - nesutiko konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Kokią 18-metis turi dalykinę kompetenciją, kokią politinę kompetenciją, kokią asmeninio gyvenimo patirties kompetenciją? Na, vaikų darželis čia išeitų ir tiek“, - pridūrė K. Masiulis.
Šiuo metu Seimo nariu galima tapti nuo 25 metų, europarlamentaru – nuo 21-erių, savivaldybės tarybos nariu – nuo 20-ties, prezidentu – nuo 40-ties.
Amžiaus cenzas dalyvauti parlamento rinkimuose Europos Sąjungos šalyse įvairuoja: trylikoje ES valstybių tapti parlamento nariais galima nuo 18 metų, aštuonios šalys taiko 21 metų cenzą, dvi šalys yra nustačiusios 23 metų ribą ir keturios, tarp jų ir Lietuva, yra pasirinkusios 25 metų ribą.
